Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA ITALIJOS RESPUBLIKOJE, MALTOS RESPUBLIKAI, SAN MARINO RESPUBLIKAI IR LIBIJAI, NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ PRIE JUNGTINIŲ TAUTŲ MAISTO IR ŽEMĖS ŪKIO ORGANIZACIJOS

Adresas: Viale di Villa Grazioli 9, 00198 Rome, ITALY

plačiau »

Tel. +39 06 855 90 52
Faksas +39 06 855 90 53
El. paštas

su Italija

Sukurta 2015.07.30 / Atnaujinta 2015.07.30 11:27
1922 m. liepos 13 d. Italija pripažino Lietuvą de jure.
1991 m. rugpjūčio 30 d. atkurti diplomatiniai santykiai.
1993–1994 m. Stasys Lozoraitis buvo pirmasis Lietuvos ambasadorius Italijai po nepriklausomybės atkūrimo.
1991–1996 m. pirmasis Italijos ambasadorius Lietuvai buvo Franco Tempesta.

Kultūrinis bendradarbiavimas

Lietuva ir Italija yra skirtingose Europos dalyse, tačiau lietuvių ir italų kultūrų ryšys tęsėsi per visą Europos istoriją. Pizos universiteto profesorius Pietro U. Dini rašė: “Renesanso laikų mitas apie lietuvių romėnišką kilmę neišblėso iki šių dienų, būtent todėl, kad jį gaivino ypatingas šių tautų kalbų ir kultūrų ryšys per visą Europos istoriją”. Ši romantinė legenda ypač dažnai buvo minima Lietuvos ir Lenkijos valdovui Žygimantui II 1518 m. vedus Milano kunigaikštytę Boną Sforzą, kuri su sūnumi Žygimantu Augustu mėgo gyventi Vilniuje. Bonos Sforzos rūpesčiu itališkos kultūros, menų įtaka Lietuvoje itin sustiprėjo.

1570 m. jėzuitai, kurių centras buvo Romoje, įsteigė Vilniaus kolegiją, kuri 1579 m. gavo popiežiaus Gregorio XIII patvirtintas universiteto teises. Lietuvos mokslo šventovėje per ketvertą su kaupu amžių darbavosi ne vienas italas, o lietuvių studentai dar XVI-XVII amžiuje pasiekdavo Italijos universitetus ir akademijas - Bolonijos, Padujos, Sienos, Romos.

Iki šiol gyvas Italijos menininkų palikimas Lietuvoje. Vilniaus senamiestyje itin ryški itališkojo baroko įtaka, kuri, persipynusi su vietos tradicija, paliko įspūdingų architektūros paminklų – Vilniaus universiteto ansamblis, jo alumnatas, šv. Petro ir Povilo, Bernardinų bažnyčios.

Graži bendradarbiavimo tradicija sieja Lietuvos ir Italijos muzikos ir teatro atlikėjus. Bel canto tėvynėje tobulinosi ir dainavo XX a. Lietuvos vokalo žvaigždės K. Petrauskas, A. Sodeika, T. Milkevičiūtė, V. Daunoras, Violeta Urmana (Urmanavičiūtė) ir kt. Lietuvių režisierius Eimuntas Nekrošius yra vienas populiariausių teatro režisierių Italijoje.

Lietuvių skaitytojui gerai pažįstama italų literatūra. Nuo XX a. pradžios iki šių dienų į lietuvių kalbą išversta daugiau nei 100 italų autorių. Susidomėjimą italų kalba rodo kasmet didėjantis studentų, kurie mokosi italų kalbos, skaičius Vilniaus universitete, Vilniaus Pedagoginiame universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir kt.

Italijoje taip pat skiriamas dėmesys lietuvių kalbai ir baltistikai. Pažymėtini Guido Michelini, Parmos universiteto profesoriaus, Pietro U. Dini, Pizos universiteto profesoriaus, Maria Teresa Ademollo, Florencijos universiteto profesorės, darbai (H. Zabulis. Lietuvos kultūros sąsajos su Italija).

Naujienlaiškio prenumerata