Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Antrąją JT Žmogaus teisių tarybos savaitę Lietuva pasisakė teminiais žmogaus teisių klausimais

Sukurta 2022.06.25 / Atnaujinta 2022.06.25 10:36
      Antrąją JT Žmogaus teisių tarybos savaitę Lietuva pasisakė teminiais žmogaus teisių klausimais
      Antrąją JT Žmogaus teisių tarybos savaitę Lietuva pasisakė teminiais žmogaus teisių klausimais
      Antrąją JT Žmogaus teisių tarybos savaitę Lietuva pasisakė teminiais žmogaus teisių klausimais

      Birželio 20-24 dienomis Jungtinių Tautų (JT)  Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) darbe dalyvaujanti Lietuva pasisakė smurto prieš moteris ir mergaites, teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo, teisės į švietimą, klimato kaitos ir migrantų teisių klausimais, įskaitant ir Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste bei dalyvavo paraštiniuose renginiuose.
       

      Birželio 20 dieną vykusiame dialoge su JT specialiąja pranešėja smurto prieš moteris klausimais Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis Liublino trikampio šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – vardu pabrėžė ypač blogą moterų ir mergaičių padėtį Ukrainoje, ragino tarptautinę bendruomenę nelikti nuošalyje, kai Rusija naudoja seksualinį smurtą kaip ginklą kare prieš Ukrainą, bei užtikrinti visų šiuos kraupius nusikaltimus vykdančių asmenų atsakomybę.

      Interaktyviojo dialogo su JT specialiuoju pranešėju teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams metu Lietuva dar kartą priminė Rusijos neteisėtus veiksmus prieš Sausio 13-osios bylą tyrusius ir nagrinėjusius Lietuvos Respublikos prokurorus ir teisėjus, pabrėždama, kad teisėjų ir teisininkų nepriklausomumas yra vienas pagrindinių teisės viršenybės funkcionavimo principų.

      Birželio 22 dieną Lietuva, kartu su Čekija, JAV, Maldyvais, Meksika ir Indonezija, bendradarbiaudama su NVO „Civicus“ ir Europos Sąjungos delegacija, Ženevoje surengė ŽTT paraštinį renginį teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę tema, kuriame aptartos aktualiausios šiai teisei kylančios problemos, įskaitant pilietinę erdvę ribojančių teisės aktų priėmimą, skaitmeninės erdvės keliamus iššūkius, interneto išjungimus ar jo turinio ribojimus, protestų organizatorių, jų dalyvių persekiojimą, atsakomybės už pažeidimus užtikrinimo problemas. Lietuva su minėtomis šalimis teikia rezoliuciją dėl teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, kuria atnaujinamas ir JT specialiojo pranešėjo šia tema mandatas.

      Birželio 23 dieną vykusiame dialoge dėl teisės į švietimą Lietuva pabrėžė, kad švietimas turi būti užtikrintas visiems be jokios diskriminacijos, o švietimo skaitmenizacijos procesas turėtų atsižvelgti į visų vaikų poreikius. Taip pat Lietuva informavo Žmogaus teisių tarybą ir JT specialiąją pranešėją švietimo klausimais apie Baltarusijos siekius suvaržyti lietuvių kalbos vartojimą lietuvių tautinės mažumos mokyklose Baltarusijoje. Nerimą kelia Baltarusijos švietimo kodekse numatyti draudimai mokytis lietuvių kalba ir vietoje to pereiti prie rusų ar baltarusių kalbos Lietuvos Vyriausybės remiamose mokyklose bei lietuvių kalbos ir literatūros pamokų išbraukimas iš mokymosi programų. Lietuva paprašė specialiosios pranešėjos atkreipti dėmesį į šią situaciją, kuri veda link tautinių mažumų rusifikacijos.

      Dialoge su pirmuoju JT specialiuoju pranešėju klimato kaitos ir žmogaus teisių klausimais Lietuva pasisakė Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. Pasisakyme išreikšta parama šiam svarbiam mandatui ir pabrėžta, kad klimato kaitos ir adaptacijos programos turėtų būti grindžiamos žmogaus teisėmis, įtraukiant ir lyčių lygybės aspektą.

      Birželio 24 dieną vykusiame dialoge migrantų teisių klausimu, Lietuva pasisakė ir Latvijos bei Lenkijos vardu, reaguodama į JT specialiojo pranešėjo migrantų teisių klausimais ataskaitą, kurioje kritikuojama Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos taikoma politika migrantų atžvilgiu. Trijų šalių pareiškime pabrėžta, kad visi veiksmai, kurių buvo imtasi, atitiko tarptautines normas, o Baltarusijos vykdomas migrantų išnaudojimas politiniams tikslams nebus toleruojamas.

      Šią savaitę Lietuva prisijungė prie keturių kitų šalių ar Europos Sąjungos inicijuotų bendrųjų pareiškimų: dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, žurnalistų saugumo, Mendez principų, susijusių su informacijos rinkimu teisminiuose procesuose ir švietimo skaitmeninėje erdvėje taip pat prie Liublino trikampio šalių pareiškimų dėl teisės į sveikatą bei išraiškos laisvės užtikrinimo būtinybės Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste.  

      Lietuva taip pat kosponsoriavo ir dalyvavo kitų šalių ar NVO organizuotuose paraštiniuose renginiuose dėl žurnalistų saugumo užtikrinimo bei žmogaus teisių padėties Rusijoje.

      50-oji ŽTT sesija prasidėjo birželio 13 dieną ir tęsis keturias savaites iki liepos 8 dienos. Lietuva Taryboje dirba kaip pilnateisė narė iki 2024 metų pabaigos. Tarybos sesijos vyksta tris kartus per metus, jos pagrindinis tikslas – reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas