Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Dažnai užduodami klausimai
Atnaujinta 2019-05-09
Artėjant 2019 m. gegužės 12 d. vyksiančiam referendumui, kviečiame susipažinti su pagrindine informacija apie referendumą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir jo svarbą.
Referendume turėsime atsakyti į vieną Valstybės ir Tautos gyvenimui itin svarbų klausimą – ar sutinkame, kad Lietuvos piliečiams, kurie įgijo kitos europinius ar euroatlantinius integracijos kriterijus atitinkančios valstybės (ES, NATO) pilietybę, būtų leista išsaugoti ir Lietuvos pilietybę.
Kviečiame susipažinti su pagrindine referendumo dėl pilietybės išsaugojimo informacija.
Turinčius papildomų klausimų, kviečiame kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją elektroniniu paštu pilietybesvarbu@lrv.lt
Dažnai užduodami klausimai
· Kada bus rengiamas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo?
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2019 metų gegužės 12 dieną kartu su LR Prezidento rinkimų pirmuoju turu ir referendumu dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo.
· Koks tiksliai klausimas teikiamas spręsti referendumui?
Referendumu sprendžiamas klausimas, ar leisti Lietuvos piliečiams, kurie išvyko į Europos Sąjungos, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančias šalis nares ir įgijo joms priklausančios šalies pilietybę, išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Tiksli referendumui teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip:
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“
· Kokia yra dabar galiojančio LR Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė?
I skirsnis. Lietuvos valstybė
12 straipsnis
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
· Kuo skiriasi pilietybės išsaugojimas nuo dvigubos ar daugybinės pilietybės?
Šiuo referendumu spręsti pateiktas klausimas yra dėl teisėtai įgytos ir turimos pilietybės išsaugojimo, įgyjant kitos šalies pilietybę. Referendumui pateiktas klausimas ne apie pilietybės įgijimą ar atkūrimą, o apie jau teisėtai įgytos išsaugojimą.
· Kokios valstybės atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus?
Tikslus europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių sąrašas būtų nustatomas konstituciniu įstatymu.
2018 m. rugsėjo 20 d. Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos pilietybės konstitucinio įstatymo projektas, kuriame nurodyti šie europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai:
- valstybės narystė Europos Sąjungoje ir (ar) valstybės dalyvavimas Europos ekonominės erdvės susitarime;
- valstybės narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje;
- valstybės narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Daugiau informacijos čia.
· Ar referendumu pakeitus Konstituciją, būtų sukurtos papildomos privilegijos gyvenantiems užsienyje?
Pilietybė – tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nurodo ne tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.), kuriomis naudojasi konkrečios valstybės pilietybės turėtojas, bet ir pareigas bei atsakomybę, kurios jam tenka ir kurias jis privalo atlikti (karo prievolė, mokesčiai).
Kitos valstybės pilietybės turėjimas piliečių neatleidžia nuo pareigų Lietuvos Respublikai vykdymo.
Kokia bebūtų referendumo baigtis, visiems Lietuvos piliečiams Lietuvoje ir užsienyje ir toliau galios visos tos pačios Konstitucinės teisės ir prievolės. Jokių papildomų privilegijų (ir prievolių) referendumas jokiai piliečių grupei nesukurs, nepriklausomai nuo jo baigties.
· Ar pilietybę išsaugoję asmenys turės atlikti karo prievolę?
Turės.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos piliečiai turi ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų – ir karo prievolė. Kitos valstybės pilietybės turėjimas ar vien tik išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai.
Nuo karo prievolės karo prievolininkai gali būti atleidžiami tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus, taip pat atleidžiamos moterys, išskyrus tas, kurios pareiškė norą tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas.
Lietuvos Respublikos teisės aktai šiuo metu nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių asmenų privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygų. Taigi dvigubą (daugybinę) ar vieną pilietybę turintys asmenys traktuojami kaip turintys vienodas pareigas ir turi būti šaukiami atlikti minėtą tarnybą bendrais pagrindais.
Jeigu kitos ES ar NATO šalies ir Lietuvos pilietybę turintis asmuo karo tarnybą būtų atlikęs kitoje NATO ar ES valstybėje, pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma Lietuvos kariuomenės vado sprendimu.
Privalomoji karo tarnyba karo prievolininkui (įskaitant ir turinčius dvigubą pilietybę) gali būti atidėta individualia tvarka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje nustatytais bendrais pagrindais (šeiminės, socialinės ir kt. priežastys).
Jei Lietuvos ir kitos šalies pilietybę turintis karo prievolininkas yra šaukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėje, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką atlikti privalomąją karo tarnybą Lietuvoje.
Svarstant tarnybos ar jos atidėjimo klausimus, visada stengiamasi atsižvelgti į užsienyje gyvenančių karo prievolininkų padėtį – jiems sudaromos sąlygos susisiekti su savo karo prievolės skyriais nuotoliniu būdu, vertinamos jų gyvenimo aplinkybės užsienyje, derinamos jų atvykimo į Lietuvą dėl karo prievolės procedūrų datos, apmokamos kelionės išlaidos. Fizinis atvykimas į Lietuvą jiems yra būtinas tik dviem atvejais – pasitikrinti sveikatos ir atlikti tarnybos.
Siekiant supaprastinti privalomosios karo tarnybos atlikimo sąlygas ir kad kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių būtų pasirengę ginti Lietuvos valstybę nuo ginkluoto užpuolimo, ateityje bus siūloma Lietuvai prisijungti prie Europos Tarybos konvencijos dėl pilietybės, kuri leistų lanksčiau spręsti klausimus, susijusius su dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimu šalyse, kurios yra prisijungusios prie šios Konvencijos. Taip pat svarstysime galimybę pasirašyti atitinkamas sutartis su kitomis valstybėmis, kurios nėra minėtos Konvencijos subjektai, bet leidžia savo piliečiams turėti daugybinę pilietybę.
· Kuriose ES ir NATO šalyse karo tarnyba yra privaloma?
Be Lietuvos tokių šalių yra 9: Austrija, Danija, Estija, Graikija, Kipras, Norvegija, Suomija, Švedija ir Turkija. Žiniai. Danijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje kasmet pašaukiama mažiau nei 20 procentų tai amžiaus grupei priklausančių jaunuolių.
· Ar pilietybės išsaugojimas suteiktų papildomų sveikatos draudimo lengvatų?
Teisę dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje turi Lietuvoje nuolat gyvenantys jos piliečiai ir užsieniečiai bei laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei jų nepilnamečiai šeimos nariai. Pilietybę išsaugantys Lietuvos piliečiai, jei negyvens Lietuvoje, nebus laikomi sveikatos draudimo sistemos dalyviais ir neturės prievolės mokėti sveikatos draudimo įmokų.
Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams bus taikomi tų valstybių sveikatos draudimą, teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai.
· Ar pilietybę išsaugoję asmenys įgytų papildomų socialinių garantijų?
Socialinės apsaugos sistemos priemonės nėra susietos su pilietybe – jos susietos su gyvenamąja vieta. Pensijos dydis taip pat priklauso ne nuo pilietybės, o nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos.
Socialinių paslaugų teikimas, paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas, asmenų lygių galimybių gynimas, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo teisinių santykių reguliavimas taikytini tik Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams.
Teisę gauti piniginę socialinę paramą, valstybės mokamas išmokas, skirtas vaikams išlaikyti, taip pat teisę naudotis užimtumo rėmimo sistema turi tiek Lietuvos piliečiai, tiek kiti atitinkamuose įstatymuose nurodyti žmonės, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, arba faktiškai gyvena Lietuvoje.
Kitos valstybės pilietybės įgijimas neturėtų įtakos pensijų mokėjimui. Kiekvieno pensijos gavėjo pensijos dydis yra individualus, priklausantis nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos, nuo kurių jis mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas.
· Mokesčiai. Ar pilietybę išsaugojęs Lietuvos pilietis mokės mokesčius Lietuvos valstybei?
Mokesčių objektas nėra susijęs su turima pilietybe. Mokesčiai mokami ten, kur uždirbamos apmokestinamosios pajamos.
· Ar kitos valstybės pilietybę turintis Lietuvos pilietis gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu ar Seimo nariu?
Asmuo, turintis kitos šalies pilietybę, Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Seimo nariu renkamas būti negali.
Asmuo, turintis kitos šalies ir Lietuvos pilietybę gali dalyvauti renkant Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Seimą.
· Kiek pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos piliečių neteko Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos šalies pilietybę?
- 2016 metai – 744
- 2017 metai – 720
- 2018 metai – 982
Šaltinis: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
·Kokių kitų šalių pilietybę įgijo tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie įgydami kitos šalies pilietybė neteko Lietuvos Respublikos pilietybės?
2018 metais Lietuvos Respublikos pilietybės netekę buvę Lietuvos Respublikos piliečiai įgijo šių valstybių pilietybę:
- 284 įgijo Norvegijos pilietybę;
- 175 įgijo Vokietijos pilietybę;
- 121 įgijo Švedijos pilietybę;
- 99 įgijo Jungtinės Karalystės pilietybę;
- 48 įgijo JAV pilietybę;
- 39 įgijo Airijos pilietybę.
Jei spręsti referendumu dėl pilietybės išsaugojimo pateiktam klausimui būtų pritarta, tokie asmenys ateityje galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Šaltinis: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
·Kokiais atvejais privalomieji referendumai laikomi įvykusiais?
Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas nustato, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Kadangi privalomajame referendume dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo yra keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 12 straipsnio nuostata, sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
Informacija žiniai
· Europos Sąjungoje 22 valstybėse siauresne ar platesne apimti pripažįstama dviguba pilietybė ar pastebimos dvigubos pilietybės įteisinimo tendencijos. Prancūzijoje beveik 5 mln. gyventojų turi dvigubą pilietybę. Suomija, iki 2003 metų draudusi dvigubą pilietybę, priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuriuo įgyvendino esminę pilietybės reformą, leisdama ne tik dvigubą, bet ir daugybinę pilietybę. Vengrijoje įstatymas, leidžiantis dvigubą pilietybę, priimtas 2010 metais.
· ES valstybės, kurios leidžia turėti dvigubą pilietybę: Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija (bet tik su kitomis ES šalimis), Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija.
· ES valstybės, kurios neleidžia turėti dvigubos pilietybės: Austrija, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija.
· 2018 m. gruodžio 6 d. Norvegijos parlamentas pritarė įstatymui, įteisinančiam dvigubą pilietybę. Įsigaliojęs įstatymas leis atvykusiems į Norvegiją kitų šalių piliečiams išlaikyti šalių, iš kurių jie atvyko, pilietybę, o tiems, kurie prarado Norvegijos pilietybę įgydami kitos, ją išsaugoti arba susigrąžinti.
